2010.01.22
2 metai, 10 mėnesių, 29 dienos iki pasaulio pabaigos
Taip, aš tikiu ta pasaulio pabaiga - ne tiek tikiu, bet vos ne laukiu 2012 metų 12 mėnesio 21 dienos, 12 valandos 11 minučių LTU laiku. OK, gal ir nelaukiu. Aš irgi bijau. Baimė yra normalus jausmas. Tikiuosi.
Čia nepasakosiu kasdienių dalykų (šiandien perrašinėjau matkės kontrooolinį ir t.t.). Cha chaaa, nesulauksit. Ne mano stilius. Čia paskaitysit apie mano žaviąją gyvenimo ironiją, kaip aš visų nekenčiu ir visus myliu.
Ką tik iš 2 bandymo užmušiau kažkokį neaiškų mažą vabalą.
Aplinkui taip tamsu, todėl nusprendžiau rašyti apie baimę.
Baimė, kaip jau sakiau, yra natūralus jausmas. Tačiau nemalonus, ir tikrai ne tas, kurį norime patirti. Kartais bijome pačios baimės, o tai vadinama fobija. Yra visokios fobijos - lipti laiptais, plaukti, durų rankenų ar panašiai. Skamba pernelyg absurdiškai, bet tuoj paaiškinsiu.
Kodėl žmonės gali bijoti lipti laiptas? Nes, lipdamas laiptais ir paslydęs, užsimušė jiems brangus žmogus. Savisaugos instinktas tarsi įspėja, jog jei lipsi laiptais, taip būtinai atsitiks ir tau. Taip pat ir su plaukimu ir t.t.
Man šiuo metu viena iš aktualiausių yra bakterijų baimė. Na, gal per filmus esate mačiusios, kuomet vaizduojami žmonės, bijantis prie kitų prisiliesti ir pastoviai naudojantys higienines servetėles. Tai va. O kažkaip pradėjau bijoti vos ne visko, kai per biologiją mokėmės apie parazitines kirmėles. Jums pasisekė, jei dar nėjote šio kurso. Kaspinuočiai jau skamba pakankamai šlykščiai, o kas jie tokie ir ką jie daro, geriau nepasakosiu. Taip kad, jei norim jais neužsikrėsti, turime plauti rankas keturiasdešimt kartų per dieną ir dot dot dot (taškas taškas taškas). Ir tai - tas kaspinas yra vienas iš milijardo kitų gyvių, kurių taipogi reikėtų saugotis.
Taigi. O dabar apie mano dabartinę baimę - tamsą.
Viena iš populiariausių fobijų yra tamsos baimė. Nereikalingi vaizdiniai mūsų galvoje priverčia galvoti, jog štai iš už kampo kas nors iššoks klykdamas su trimis peiliais galvoje, o gal beeidami tamsiu koridoriumi pamatysime pakaruoklę (atleiskit, jei prigąsdinau). Išties, net nežinau, kaip su tokia baime kovoti.. Nors nee, žinau. Kaip sakė kažkoks Žvhanghė iš Japonijos, na, kažkoks vienuolis, baimę reikia įveikti baime. Taigi, jei bijote eiti tamsiu koridoriumi, įstenkite taip ir padaryti - tuomet įsitikinsite, jog ten nieko nėra (bent jau 9/10 atvejų ten nieko nebūna). Aišku, tai padaryti labai sunku, bet aš praktikuojuosi. : )
Jei dar norit paklausinėt apie kokias nors jus kamuojančias baimes, rašykit čia.
Myliu jus, mano maro žiurkės, ir labanakt.
xoxo Jack
Temos pavadinimas: Jack'o išpažintis 
Št. 01 23, 2010 12:08 am
